Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Inovacijų agentūros GovTech laboratorijos organizuojamoje konferencijoje „GovTech Leaders 2024“ Lietuvos ir užsienio viešojo sektoriaus atstovai, ekspertai, mokslininkai analizavo viešojo sektoriaus ir technologijų plėtrą, iššūkius ir galimybes. Nepamirštas ir dirbtinis intelektas (DI) – diskutuota, kaip netolimoje ateityje DI technologijos raida paveiks viešąjį sektorių ir atvirkščiai? Būtent šiai diskusijai konferencijoje skirta „Idea Lab“ erdvė, kurioje pristatyti bendrakūros sesijoje sukurti galimi ateities modeliai. Juos iliustravo specialiai konferencijai sukurta Kauno technologijos universiteto dizaino tyrėjų žiedinio dizaino eksperimentų serija ir Vilniaus dailės akademijos studentų sukurti vaizdo įrašai.
Vakar – šiukšlės, šiandien – tarptautinės konferencijos instaliacija
Norint atliepti technologijų raidos diktuojamas ekologines problemas, instaliaciją pasirinkta sudaryti vien iš perdirbtų ir atnaujintų medžiagų. „Medinis konstrukcijos karkasas sukonstruotas iš ąžuolo lentelių, kurios daugiau nei penkis dešimtmečius tarnavo kaip sienų apdaila viename Kauno bute. Konstrukciją laikanti juoda guma į kūrėjų komandos medžiagų archyvą atkeliavo iš lietuvių rankinių dizainerės – ši neatitiko kūrėjos kokybės standartų ir nebegalėjo būti naudojama galanterijoje. Instaliacijos tinklą užpildančioms detalėms panaudotos gamybinės atliekos: perdirbto plastiko lydymo bandymai, lazeriu pjaustytas kartonas, augalinės keramikos mišinių prototipai, 3D spaudos ir tekstilės eksperimentai,“ – apie idėjos realizavimą kalbėjo instaliacijos kūrėjai – KTU Dizaino centro lektorius Lukas Avėnas, Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro ekspertai Giuseppe Donvito, Hari Prasanna Manimaran ir Lorenzo Piazzi.
Perdirbto medžio instaliacija sukurta ir pagaminta KTU Dizaino centro kuruojamoje pramoninio dizaino dirbtuvėse „Olabas“. Pagrindinės laboratorijos veikimo gairės – „nulio kilometrų“ filosofija, skatinanti naudoti vietinius išteklius ir gaminti kuo arčiau vartojimo vietos, taip sumažinant transportavimo taršą ir energijos švaistymą.
Kas sieja statybines atliekas, dirbtinį intelektą ir modernizmo tapytojus?
Žiedinio dizaino laboratorijos „Olabas“ veiklų koordinatorius Lorenzo Piazzi teigia, kad įkvėpimo instaliacijos vizualinei kūrinio estetikai įkvėpė modernizmo tapytojas Piet Mondrian ir jo abstrakčios geometrinės kompozicijos. „Mondriano meno stiliaus kelionė iki visiškų abstrakcijų prasidėjo būtent nuo medžio šakų kompozicijos paprastinimo“, sako KTU docentas. Medžio motyvas jungia laboratorijos filosofiją su pasirinktomis medžiagomis, vienijanti tematika – augančio medžio cikliškumas, naujam gyvenimui prikeltos senos interjero dekoracijos, medžiagų junginių eksperimentai su pramoninėmis ir namų ūkių atliekomis.
Medžiagų mokslas ir dizaino tyrimai – švaresnės ateities labui
TiFEC (Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras), įsikūręs Kauno technologijos universitete, siekia tobulinti funkcines medžiagas, skirtas tvarioms technologijoms. KTU Dizaino centro vadovės prof. dr. Rūtos Valušytės teigimu , naujų medžiagų mokslas yra esminė Žaliojo kurso įgyvendinimo dalis, nes kurdamas aplinkai draugiškas, atsinaujinančias ir mažai energijos reikalaujančias medžiagas, jis pakeičia populiarias taršias alternatyvas ir inicijuoja pokyčius gamybos, vartojimo cikluose.
Tarptautinei konferencijai kurta instaliacija tiesiogiai atliepia TiFEC tikslus – integruoti inovatyvų medžiagų mokslą sprendžiant visuomenės problemas, kurti tvarias medžiagas ir efektyvesnius sprendimus ekologinėms problemoms spręsti. Siekiant sujungti mokslines inovacijas su praktiniais aplinkosaugos sprendimais, instaliacijoje naudotos ekologiškos medžiagos, tokios kaip perdirbtas plastikas, keramika iš augalinių atliekų ir grybiena.
Žiedinio dizaino eksperimentų erdvė priklauso R.Valušytės vadovaujamai „D-Lab“ teorinių ir fizinių tyrimų laboratorijai, kurioje vykdomi dizaino tyrimai, skirti žiedinio dizaino, tvarių medžiagų dizaino, ir tvarių produktų dizaino metodų, taikant skaitmenines gamybos technologijas, ir strateginio produktų ir paslaugų dizaino sistemų sprendimus plėtrai.
Ar visuomet turėtume naudoti technologijas vien todėl, kad galime?
Žaliojo kurso įgyvendinimo kontekste, greita inovacijų raida diktuoja ir pokyčius inžinerijoje, produktų dizaine, gamybos grandinėse. „Žiedinio dizaino principai leidžia tarpusavyje derinti naujausias technologijas su laiko patikrintais mechaniniais sprendimais, gerai pažįstamas medžiagas apdirbti naujais būdais, arba priešingai – grįžti prie analoginių technikų“, sako TiFEC projekto specialistė, inovacijų ekspertė Dovilė Gaižauskienė.
„GovTech Leaders“ instaliacijoje tvarios medžiagos atliepė nagrinėjamas socialines ir ekonomines dinamikas. Perdirbtas polipropilenas atspindėjo žiedinės ekonomikos principą – perdirbamų medžiagų naudojimas mažina išteklių eikvojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Biokeramika su kiaušinių lukštais simbolizuoja vietinių medžiagų ir atliekų panaudojimą, skatindama bendruomenės savarankiškumą. Molis su grikių lukštais iliustruoja bioekonomikos principą, kai pernaudojami žemės ūkio likučiai padeda sumažinti atliekas, išsaugoti dirvožemio derlingumą ir kurti tvarius žemės ūkio procesus. Biologiškai skaidus vaškas ateities valstybių kontekste iliustravo kūno komforto ir darbo bei laisvalaikio pusiausvyros jausmą. Betonas su negyva grybiena pasirinktas nagrinėti netikrumo ir neplanuoto streso temas, taip pat atspindėjo statybų pramonės pastangas mažinti savo anglies pėdsaką, kaip vienas iš didžiausių išmetamų teršalų šaltinių Europoje.
Tvarių medžiagų instaliacija sukurta įgyvendinant projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
