Trečiadienį Kaune atidarytas vienas moderniausių lustų technologijų plėtros centrų Lietuvoje – KTU Lustų akademija. Čia bus kuriamos ir plėtojamos naujausios lustų technologijos, leisiančios kryptingai stiprinti Lietuvai ir regionui strategiškai svarbią puslaidininkių pramonę.
Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijų centre „M-Lab“ įsikūrusios Lustų akademijos tikslas – sutelkti mokslo žinias, jaunuosius talentus ir infrastruktūrą, stiprinant Lietuvos puslaidininkių pramonės technologinius, mokslinius, švietimo ir inovacijų pajėgumus.
Akademijoje bus plėtojamos ir komercializuojamos aukšto patikimumo lustų kūrimo ir gamybos technologijos, atliepiančios šiandienos ir ateities regiono, verslo bei pramonės poreikius. Šio centro įsteigimas – tai reikšmingas žingsnis į priekį, Lietuvai siekiant įsitvirtinti tarp Europos puslaidininkių technologijų inovacijų lyderių.
Aukščiausio lygio tyrimai Lietuvoje
KTU Lustų akademijos išskirtinumas – priklausymas „Europractice“ tinklui. Tai leidžia KTU mokslininkams, ekspertams, studentams ir verslo atstovams pasiūlyti pažangiausias lustų projektavimo technologijas iš pasaulinės rinkos lyderių, tokių kaip „Cadence“, „Synopsys“ ir „Siemens“.
Čia pat, „M-Lab“ laboratorijų centre, įrengtas itin griežtus reikalavimus atitinkantis ISO5 klasės švarusis kambarys atveria galimybes vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus nanotechnologijų, lustų gamybos ir kitose Lietuvai strategiškai svarbiose srityse.
Jo teigimu, turima infrastruktūra leidžia kurti nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių lustų, juos realizuojant tiek kaip prototipus, tiek kaip galutinius produktus ar net paruošiant juos masinei gamybai.
Tokiu būdu Lietuvos ir užsienio verslo bei pramonės įmonėms, startuoliams atsiveria itin palankios galimybės mūsų šalyje efektyviai ir kokybiškai, remiantis aukščiausiais rinkos standartais, plėtoti puslaidininkių technologijas ir inovacijas.
Atsiveria ir tarptautinės galimybės
Anot M. Žilio, ypač daug dėmesio bus skiriama vystant glaudžius ryšius su medicinos, gynybos, aviacijos, automobilių ir energetikos pramonės įmonėmis. Taip pat vystomas bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis, tokiomis kaip Tamperės, Arizonos universitetais ir Masačusetso technologijų institutu.
„Jau dabar susiduriame su šių specialistų trūkumu, prognozuojama, jog Lietuvoje artimiausiu metu reikės apie 2 tūkst. specialistų, išmanančių puslaidininkių projektavimą, gamybos pramoninę įrangą, procesus bei medžiagas, o jų poreikis ateityje tik augs“, – teigia prof. M. Žilys.
Jo teigimu, siekiant tvaraus lustų pramonės vystymosi Lietuvoje, į akademijos veiklas bus įtraukiami tiek universitete jau dirbantys mokslininkai, inžinieriai, elektronikos ir kiti specialistai, tiek ir užsienio ekspertai.
„Stengsimės pritraukti naujų, aukščiausios kvalifikacijos šalies ir užsienio tyrėjų. Aplink pagrindinius lustų akademijos tyrėjus bursis ir jaunieji mokslininkai, doktorantai, magistrantai. Tokiu būdu bus sudarytos optimalios sąlygos kelti specialistų kompetencijas ir ugdyti jaunąją, į lustų taikomuosius mokslinius tyrimus orientuotą, mokslininkų kartą“, – teigia KTU prof. M. Žilys.