Pereiti prie turinio

KTU mokslininkas: renovuojant daugiabučius pastatus svarbu integruoti kompleksinius sprendimus

Svarbiausios | 2025-04-25

Dr. Tadas Prasauskas, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Mokslo prodekanas

Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau jos poveikis mikroklimatui yra kompleksinis ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės.

Tiesa, mikroklimato rodikliai, tokie kaip oro kokybė, santykinė drėgmė, temperatūra ir gyventojų pasitenkinimas, po renovacijos gali keistis tiek teigiama, tiek neigiama kryptimi.

Patalpų oro kokybė po renovacijos dažnu atveju pagerėja, tačiau tam būtina tinkamai įrengta ir efektyviai veikianti vėdinimo sistema. Mechaninės vėdinimo sistemos, ypač su rekuperacija, užtikrina geresnį oro mainų intensyvumą, sumažina anglies dioksido (CO₂) ir kitų teršalų (pvz., aerozolių, bioaerozolių, lakiųjų organinių teršalų (LOJ) koncentracijas patalpų ore.

Mažina pelėsio atsiradimą

Tačiau, jei vėdinimas nėra tinkamai sureguliuotas, pavyzdžiui, natūralios vėdinimo sistemos pastatuose, tokiu atveju po renovacijos gali būti pastebimas oro apykaitos sumažėjimas, kas lemia padidėjusias CO₂ koncentracijas. Be to, renovacijos metu naudojamos naujos statybinės medžiagos gali išskirti padidėjusias LOJ (pvz., formaldehidas, benzenas, toluenas) koncentracijas, kurios trumpuoju laikotarpiu blogina oro kokybę.

Santykinė oro drėgmė po renovacijos keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Mechaninės vėdinimo sistemos dažnai sumažina drėgmės perteklių, todėl sumažėja pelėsio atsiradimo rizika.

Tinkamai sureguliavus vėdinimo sistemas santykinės oro drėgmės lygis gali sumažėti iki 5–10 proc., kas reikšmingai sumažina pelėsio susidarymo riziką.

Dr. Tadas Prasauskas
Dr. Tadas Prasauskas

Tačiau natūraliai vėdinamuose ir gerai užsandarintuose pastatuose perteklinės drėgmės rizika išlieka, o tai gali skatinti pelėsio bei drėgmės sukeltus pažeidimus. Aukšta santykinė drėgmė taip pat didina mikrobiologinio užterštumo riziką, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą drėgmės valdymą, ypač pereinamuoju metų laikotarpiu.

Pagerėja ir temperatūra

Atlikus pastato renovaciją patalpų oro temperatūra dažnai tampa stabilesnė dėl pagerintos šiluminės izoliacijos ir langų kokybės.

Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika, taip sumažinant šilumos diskomfortą visų metų laikotarpiu. Tačiau, šiluminis komfortas priklauso ir nuo šildymo sistemų reguliavimo. Kai kuriuose renovuotuose pastatuose būna palaikoma per didelė vidaus patalpų oro temperatūra dėl nepakankamai tiksliai sureguliuotų šildymo sistemų, kas ne tik mažina komfortą, bet didina energijos sąnaudas.

Taip pat atsiranda rizika oro išsausėjimui, kai santykinė oro drėgmė krenta žemiau 30 proc., todėl gyventojai susiduria su sveikatos problemomis.

Atlikus tyrimus pastebėjome, kad gyventojų pasitenkinimas po renovacijos dažniausiai didėja. Renovacija ne tik pagerina gyvenamąsias sąlygas, bet ir sumažina triukšmo lygį dėl geresnių langų ir pastato izoliacijos savybių.

Sveikatos rodikliai taip pat rodo teigiamus pokyčius: sumažėjęs kvėpavimo takų ligų dažnis ir geresnė bendra savijauta siejami su geresniu mikroklimatu. Tačiau kai kuriems gyventojams gali kilti problemų dėl nepakankamos vėdinimo sistemos veikimo ar padidėjusio, kitais atvejais sumažėjusio, santykinės oro drėgmės lygio.

Būtina vertinti patalpų oro kokybę

Apibendrinant galima teigti, kad renovuojant daugiabučius pastatus svarbu integruoti kompleksinius sprendimus: derinti šiluminę izoliaciją su efektyviai veikiančiomis vėdinimo sistemomis, nuolat stebėti pagrindinius mikroklimato parametrus, tokius kaip CO₂, santykinė drėgmė ir kitų teršalų lygius.

Tik tokiu būdu renovacija gali užtikrinti ne tik energijos taupymą, bet ir sveiką bei komfortišką gyvenamąją aplinką. Gyventojų suvokiama mikroklimato kokybė gali skirtis nuo pamatuotų verčių. Gyventojų komforto ir saugumo suvokimas yra svarbus, kadangi gyventojai savo veiksmais gali daryti įtaką ne tik vidaus aplinkos kokybei, tačiau ir energijos suvartojimui.

Siūloma, jog patalpų oro kokybės vertinimas taptų standartine pastatų energinio naudingumo vertinimo procedūra. Vertinimą reiktų panaudoti kaip naudingą informaciją ir pagalbą priimant sprendimus bei planuojant pastatų modernizavimo darbus, o taip pat sudarant išsamesnį pastato būklės ir eksploatacinių savybių vaizdą, papildant energijos auditus ir sertifikatus.

Kitos naujienos