Dr. Tadas Prasauskas, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Mokslo prodekanas
Daugiabučių namų renovacija yra esminė priemonė, siekiant sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenimo sąlygas, tačiau jos poveikis mikroklimatui yra kompleksinis ir priklauso nuo pasirinktų sprendimų bei jų įgyvendinimo kokybės.
Tiesa, mikroklimato rodikliai, tokie kaip oro kokybė, santykinė drėgmė, temperatūra ir gyventojų pasitenkinimas, po renovacijos gali keistis tiek teigiama, tiek neigiama kryptimi.
Patalpų oro kokybė po renovacijos dažnu atveju pagerėja, tačiau tam būtina tinkamai įrengta ir efektyviai veikianti vėdinimo sistema. Mechaninės vėdinimo sistemos, ypač su rekuperacija, užtikrina geresnį oro mainų intensyvumą, sumažina anglies dioksido (CO₂) ir kitų teršalų (pvz., aerozolių, bioaerozolių, lakiųjų organinių teršalų (LOJ) koncentracijas patalpų ore.
Mažina pelėsio atsiradimą
Tačiau, jei vėdinimas nėra tinkamai sureguliuotas, pavyzdžiui, natūralios vėdinimo sistemos pastatuose, tokiu atveju po renovacijos gali būti pastebimas oro apykaitos sumažėjimas, kas lemia padidėjusias CO₂ koncentracijas. Be to, renovacijos metu naudojamos naujos statybinės medžiagos gali išskirti padidėjusias LOJ (pvz., formaldehidas, benzenas, toluenas) koncentracijas, kurios trumpuoju laikotarpiu blogina oro kokybę.