Tarp trijų Baltijos šalių universitetų studentų idėjų – sprendimai ir „Rail Baltica“

Rugsėjį vykusi ir Tartu, Rygos bei Kauno miestą apjungusi programa „Bus Baltica“ subūrė KTU, RTU bei Tartu universiteto studentus, kurie ieškojo sprendinių regioniniam mobilumui, miestų plėtrai bei „Rail Baltica“ projektui.

Komandomis paskirstyti dalyviai, mokęsi verslo modelio kūrimo principų, kūrė transporto problemoms išspręsti skirtus sprendimus, kuriuos sėkmingai pristatė išrinktiems komisijos nariams.

Pasak projektą „Bus Baltica“ koordinavusios Irinos Kolomiiets, šiuo projektu siekta skatinti inovatyvų mąstymą, išmokyti idėjų generavimo ir išplėsti jas iki tokio lygmens, kad jas būtų verta pristatyti investuotojams.

Pasak jos, Baltijos regiono dalyviai nuo pat pirmosios atvykimo dienos buvo itin įsitraukę, o beveik savaitę trukusiuose tarptautiniuose mokymuose studentai kasdien klausė pranešėjų, apžvelgusių viešojo transporto infrastruktūrą, bei patys intensyviai dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos vedė itin patyrę organizacijos „Kimitisik“ mentoriai. Pastaroji organizacija, užsiimanti verslumo skatinimu, moderavo šį renginį.

Kaip teigė Europos geležinkelių linijos atstovas Marģerts Počs, studentų dalyvavimas projekte yra labai svarbus ir aktualus, nes dabartiniai studentai yra būsimieji naujosios infrastruktūros naudotojai.

„Studentai visada turi šviežių, novatoriškų ir nestandartinių idėjų, kurios yra labai svarbios, kad naujasis Europos geležinkelių tinklas taptų modernia transporto infrastruktūra“, – pabrėžė pranešėjas.

Pasitelkė savo patirtis

„Man ypač patiko Tartu, Rygos technikos bei Kauno technologijos universitetų bendradarbiavimas. Projektas buvo gerai apgalvotas, jame dalyvavo įvairių sričių studentai, todėl grupė – įvairialypė. Visi dalyviai buvo atviri, o atmosfera – puiki. Tapo aišku, kad visi turėjome tą patį tikslą – patirti ir nuveikti šį tą mums naujo“, – įspūdžiais dalijosi Tartu universiteto informacijos valdymo studentė Kettli Reissaar. „Patirtis ir emocijos, kurias išgyvenau, dalyvaudama šiame projekte, liks su manimi ilgai“, – patikino dalyvė.

Jai pritarė ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentė Urtė Kairytė pridurdama, kad, nors iš pradžių suburtos komandos ir palaikė santūrų bendravimą, neilgai trukus jos nariai tapo drąsesni, vis užtikrinčiau pristatė savo idėjas ir tvirčiau išreiškė savo poziciją diskusijų metu.

„Iškelti tikslai, be abejonės, mus visus suvienijo ir suartino, o grįžę toliau palaikome projekte sukurtą ryšį. Kitaip ir negalėjo būti, nes, atstovaudami tiek įvairių sferų, turime, ko pasisemti ir ko mokytis vieni iš kitų“, – pasakojo studentė.

„Labiausiai patiko matyti, kaip skirtingų kultūrų atstovai dalijasi patirtimi, kūrybiškai sprendžia bendrus iššūkius ir ieško inovatyvių sprendimų. Buvo įdomu stebėti, kaip idėjos virsta veiksmais, ypač kai turėjome itin ribotą laiką. Projektas ne tik praplėtė mano žinias, bet ir suteikė galimybę dirbti bei užmegzti kontaktus su trijų Baltijos šalių universitetų studentais“, – džiaugėsi A. Žaromskytė.

Rygos technikos universiteto aplinkos inžinerijos trečiakursė Laura Vičmane įsiminė mentorių darbą: „Buvau maloniai nustebinta mentorių atvirumu ir entuziazmu. Dėl jų kompetencijos, atsidavimo ir noro įsitraukti komandos atkakliai įveikė sudėtingą idėjų generavimo procesą ir, galiausiai, sukūrė veiksmingus sprendimus“, – pasakojo ji.

Komisija liko sužavėta

Studentų prezentacijas stebėjusią ir vertinusią komisiją sudarė „Kaunas IN“ verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslinių tyrimų prodekanė Meda Andrijauskienė, architektė ir KTU Statybos inžinerijos ir architektūros fakulteto dėstytoja Laura Jankauskaitė-Jurevičienė bei KTU doc. dr. Neringa Gerulaitienė.

Pasak L. Jankauskaitės-Jurevičienės, studentų projektai perteikė puikų gebėjimą atpažinti keleivių poreikius, pasiūlant inovatyvius sprendimus, apimančius specifinius šeimų su gyvūnais ar neįgaliųjų poreikius, taip pat būdus, kaip priimti imigrantus ar išsaugoti žmonių atminimą apie jų prarastą turtą.

„Dirbdami tarpdisciplininėse komandose, studentai sugebėjo sukurti kūrybiškus ir visapusiškus sprendimus, sprendžiančius sudėtingus modernėjančių kelionių klausimus“, – komentavo ji.

Jai paantrino ir komisijos pirmininkė doc. dr. Neringa Gerulaitienė: „Labai didžiuojamės visų dalyvių pasiekimais ir tikime, kad jų kūrybiškumas bei pateikti inovatyvūs sprendimai gali atverti naujų galimybių mobilumo sektoriuje ir stipriai prisidėti prie „Rail Baltica“ ateities plėtros“, – tvirtino šio tarptautinio projekto vadovė.