Atsakingas kūrėjų žvilgsnis į gamtosaugos problemą – nenauja tema. Dar 1972-aisiais, Niujorko MoMA parodai „Italija: naujasis namų kraštovaizdis“ skirtą publikaciją, architektas Emilio Ambasz pradėjo citata iš „Mažojo princo“: „tu amžiams prisiimi atsakomybę už tai, ką prisijaukinai“. Geopolitinių ir ekologinių krizių kontekste dizaineriams šis požiūris itin svarbus, mat jų pasaulėžiūra tiesiogiai atsispindi kuriamuose produktuose ar paslaugose.
Nagrinėjant ekologines dilemas viešojoje erdvėje, neretai nukrypstama į hiperbolizuotus scenarijus – uždaromas gamyklas ir nerūpestingą gyvenimą laukinių gėlių pievoje. Vis dėlto, kad plačioji visuomenė suvoktų realius būdus darnesniam gyvenimui pasiekti, reikalingas esminis santykio su paslaugomis ir prekėmis permąstymas, įsitikinę naujajame KTU M-Lab laboratorijų centre įsikūrusios Dizaino laboratorijos (D-LAB) kūrėjai.
Apie tvarių medžiagų mokslą, kūrybines organizacijų dirbtuves bei žiedinį dizainą ir jo įtaką ateities formavimui kalbamės su laboratorijoje dirbančiais Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) tyrėjais: biomedžiagų dizainere Austėja Platūkyte, docentu Lorenzo Piazzi, dalyvaujamojo dizaino praktike Dovile Gaižauskiene.
Tvarumo iššūkis – atsakymai slypi pasenusiame požiūryje
Viešai prieinamų sprendimų asmeninėms tvarumo iniciatyvoms įgyvendinti netrūksta: jau mokame parduoti nedėvimus drabužius, priduoti gėrimų tarą, dalintis automobiliais ir ant palangės užsiauginti žolelių. Tačiau, kad pradėtume gilesnius pokyčius aplinkosauginės gerovės link, reikalingi sisteminiai pokyčiai tiek institucijų, tiek būsimųjų specialistų požiūrio lygmenyse, teigia pašnekovai.
„Dizainerių vaidmuo dabartinėje ekosistemoje – pasiūlyti naują žodyną, pakreipti ekologines diskusijas tinkama linkme, perbraižyti iki šio neefektyviai veikusias gamybos, gavybos, kūrybos schemas“, sako mokslo ir meno tyrimus apjungiantys Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) darbuotojai.
Pasak biomedžiagų dizainerės Austėjos Platūkytės, susiduriant su žmonių naikinamomis ekosistemomis ir natūraliais procesais, nebegalima skatinti ir toleruoti vien į žmogų orientuoto gyvenimo, ir, tuo pačiu, ugdymo būdo.
„Žmonijos išlikimo ir visos ekosistemos suvokimo klausimas yra ne tik technologinis, bet ir pažintinis, emocinis, kultūrinis ir filosofinis. Dizaino praktikos yra glaudžiai susijusios su šiomis simbiotinės egzistencijos paieškomis“, – sako A. Platūkytė, holistinį požiūrį taikanti dėstydama studentams bei plėtodama alternatyvių, gamtai nežalingų medžiagų projektus.
Pašnekovai teigia, kad strateginis dizaino taikymas gali ne tik pasiūlyti inovatyvius produktus, bet ir paruošti visuomenę smalsiam, visoms rūšims nekenksmingam, visapusiškai darniam šiandieniniam gyvenimui.
Atliekų grąžinimas į rinką per naujus produktus
Vos prieš metus atidarytame M-Lab laboratorijų centre verda įvairių sričių mokslinė ir meninė veikla. KTU Dizaino centro kuruojamoje laboratorijoje vykdomi tvaraus žiedinio dizaino tyrimai, orientuoti į naujas medžiagas, tvarius produktus ir inovatyvius dizaino metodus su skaitmeninėmis gamybos technologijomis.
Žaliojo kurso įgyvendinimo kontekste, greita inovacijų raida diktuoja ir pokyčius inžinerijoje, produktų dizaine, gamybos grandinėse. KTU Pramoninio dizaino inžinerijos studentams dėstantis TiFEC tyrėjas Lorenzo Piazzi sako, kad jau dabar gamybos įmonėms reikia specialistų, galinčių numatyti visą gaminio gyvavimo ciklą: užuot projektavę vieną kėdę, dizaineriai turės išmokti projektuoti visą žaliavų gavybos, objekto gamybos, vartotojų patirties, nusidėvėjimo ir perdirbimo grandinę.
Toks požiūris atliepia mokslo sričių sinergiją skatinančio Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro veikimo kryptį – energijos srautų ir technologijų optimizavimas, siekiant mažinti klimato kaitos padarinius.
Vietinės žaliavos ir aukštosios technologijos: 3D spauda iš kiaušinių lukštų, bioputos, grūdinių atliekų nauda
Kalbant apie neišvengiamus ekologinius pokyčius, svarbu paminėti ir apčiuopiamą jų išraišką. Iš kokių medžiagų artimiausiu metu gaminsime baldus, elektronikos įrenginius, automobilius? Ar išmaniųjų technologijų plėtra turi apibrėžtą pabaigą?
„Nuo neriboto globalumo vėl judame prie vietiškumo“, teigia D. Gaižauskienė ir atkreipia dėmesį į Lietuvos kūrėjus, grįžtančius prie analoginių sprendimų, senųjų žinių.
„Manau, prie susidomėjimo vietiniais resursais ir procesais prisidėjo pandemija: žmonės išėjo į miškus, ilgus pasivaikščiojimus miestais – šis sustojimas paveikė tiek emociškai, tiek vertybiškai. Iš tiesų, žiūrint atgal į mūsų tradicinių amatų istoriją, randame tikrąjį žiediškumą, tuomet diktuotą primityviomis laikytų technologijų ir nepritekliaus, bet veikusį kaip savaime suprantamą gyvenimo būdą. Aš čia matau gražią ir išties išmanią sintezę, kur aukštosios technologijos gali būti derinamos su laiko patikrintais mechaniniais sprendimais, tuo pačiu – ir tiesiog kažko atsisakymu“, – įsitikinusi pašnekovė.
Dizainerė A. Platūkytė įvardina didelę inovacijų plėtros amžiaus problemą: progresą esame linkę matuoti materialumu. „Jei šio mato nepakeisime, tuomet privalome kurti alternatyvius gamybos būdus, mokyti studentus perdirbimo technologijų“, sako ji.
Šiandien Lietuvoje vystomos žiedinės dizaino inovacijos stebina ir žavi išradingumu: Austėja naudoja specialų jūržolių apdirbimo metodą ir kuria namų sąlygomis kompostuojamas bioputų pakuotes, naudoja Lietuvoje augančias invazines augalų rūšis kurdama vandeniui atsparius biopolimerus; Dizaino centro kuruojamoje laboratorijoje 3D spaudai pritaikoma kiaušinių lukštų keramika, kuriamos atliekų perdirbimo ir grąžinimo į rinką per naujus produktus sistemos Lietuvos įmonėms.
Vakar – šiukšlės, šiandien – tarptautinės konferencijos instaliacija
Atliepiant šiuos aplinkosaugos gerinimo tikslus, TiFEC projekto žiediniai eksperimentai pasitelkia „nulio kilometrų“ filosofiją, kuri skatina naudoti vietinius išteklius ir gaminti kuo arčiau vartojimo vietos, taip sumažinant transportavimo taršą ir energijos švaistymą.
Naujausias KTU tyrėjų projektas, kurio rezultatais galėjo džiaugtis Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Inovacijų agentūros GovTech laboratorijos organizuojamos konferencijos „GovTech Leaders 2024“ svečiai – specialiai konferencijai sukurta dirbtinio intelekto (DI) vystymosi ateities scenarijus iliustruojanti žiedinio dizaino eksperimentų serija.
Sprendžiant technologijų raidos diktuojamas ekologines mįsles, instaliaciją pasirinkta sudaryti vien iš perdirbtų ir atnaujintų medžiagų.
„Medinis konstrukcijos karkasas sukonstruotas iš ąžuolo lentelių, kurios daugiau nei penkis dešimtmečius tarnavo kaip sienų apdaila viename Kauno bute. Konstrukciją laikanti juoda guma į kūrėjų komandos medžiagų archyvą atkeliavo iš lietuvių rankinių dizainerės – ši neatitiko kūrėjos kokybės standartų ir nebegalėjo būti naudojama galanterijoje.“ – apie idėjos realizavimą kalbėjo instaliacijos kūrėjai – KTU Dizaino centro lektorius Lukas Avėnas, bei TiFEC ekspertai Giuseppe Donvito, Hari Prasanna Manimaran ir Lorenzo Piazzi.
Teorinius ir fizinius eksperimentus atliekantys kūrėjai dizaino priemonėmis konceptualizavo aktualią taršos temą ir teigiamas medžiagų mokslo perspektyvas.
„Perdirbtas polipropilenas atspindėjo žiedinės ekonomikos principą – perdirbamų medžiagų naudojimas mažina išteklių eikvojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Biokeramika su kiaušinių lukštais simbolizuoja vietinių medžiagų ir atliekų panaudojimą, skatindama bendruomenės savarankiškumą. Molis su grikių lukštais iliustruoja bioekonomikos principą, kai pernaudojami žemės ūkio likučiai padeda sumažinti atliekas, išsaugoti dirvožemio derlingumą ir kurti tvarius žemės ūkio procesus. Biologiškai skaidus vaškas ateities valstybių kontekste iliustravo kūno komforto ir darbo bei laisvalaikio pusiausvyros jausmą. Betonas su negyva grybiena pasirinktas nagrinėti netikrumo ir neplanuoto streso temas, taip pat atspindėjo statybų pramonės pastangas mažinti savo anglies pėdsaką, kaip vienas iš didžiausių išmetamų teršalų šaltinių Europoje“, pasakojo instaliacijos kūrėjai.
Transformacinės strategijos negali būti kuriamos po vieną
Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo kontekste, žiedinio dizaino problematika apima ne tik gamybos išteklių ar technologijų sritis, bet ir sistemų veikimo schemų pertvarkymą. D-LAB tyrėjų teigimu, norint pakeisti tiek mažų įmonių, tiek didelių organizacijų socialinį klimatą, reikalingos „iš apačios į viršų“ iniciatyvos, t. y. sprendimai, ateinantys iš bendruomenės įvardintų poreikių, o ne valdančiųjų sluoksnių primetamų veikimo modelių.
Pasak pašnekovų, labai svarbus darnios ateities įgūdis – gebėjimas efektyviai dirbti komandose, drauge ne tik generuoti idėjas, bet ir konstruktyviai susitarti dėl problemų sprendimo būdų. „Dalyvaujamasis aspektas čia – esminis“, sako jie ir apgailestauja, jog įvairūs žalieji procesai ir skaitmeninės transformacijos kol kas dažnai neįvyksta, nes sprendimai priimami siaurame rate, aukštuose valdybos sluoksniuose, nepagalvojus, kaip realiai reikės juos įgyvendinti.
Norėdama pristatyti šį požiūrį platesniai mokslininkų bendruomenei, birželio 19 d. projekto komanda sukvietė M-LAB laboratorijų centro narius į kūrybines dirbtuves, kurias moderavo Melania Vicentini – erdvių dizainerė, Milano politechnikos universiteto (Politecnico di Milano) dizaino srities doktorantė. Bendruomenės sesijos metu buvo išbandomas priemonių rinkinys, kurio tikslas – padėti sukurti bendrystės ir solidarumo jausmą per erdvių pritaikymą ir naujų paslaugų kūrimą. Centro darbuotojai ir prie veiklų prisidedantys studentai aptarė kasdien patiriamus įspūdžius: pastato išplanavimą, sau patogias ir nepatogias erdves, trūkstamas paslaugas, norimas darbuotojų bendravimo iniciatyvas, saugumo, produktyvumo ir emocinės gerovės gerinimo būdus.
„Tokie susitikimai prisideda prie dizaino, kaip transformacinių procesų fasilitavimo, veiklos populiarinimo. Dirbtuvių dalyviai praktiškai patyrė dizaino įrankių veikimą – tai labai svarbu, norint pamatyti dizaino tyrimų poveikį sau pažįstamoje aplinkoje“, – teigia D. Gaižauskienė.
Nors tokių dirbtuvių metodas ir yra kūrybiškas, jis gali padiktuoti apčiuopiamus pokyčius darbo erdvėse, pavyzdžiui, kitokį erdvių išplanavimą, alternatyvų pastato darbo laiką ar turimų paslaugų pakeitimą kitomis. Visi šie procesai darytų įtaką tiek organizacijos lėšų paskirstymui, tiek išteklių valdymo efektyvumui. Šiuos uždavinius būtent ir siekiama spręsti TiFEC projektu, kadangi dizaino įrankiais kuriami pokyčiai – ne vien kultūriniai, sako dizaino laboratorijos komanda.
Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.
